26 Spa | Prašniokštė Helovinas
Pasvarstykime: kokia gi tikroji šios keistos ir nelietuviško Helovino šventės prasmė?
Iš esmės labai panašu į karnavalą. Nors tai nei Užgavėnės, nei siautulingos Naujųjų metų sutiktuvės. Be to, tai puiki galimybė pasireikšti išradingumui, kūrybiškumui, bendradarbiavimui. Geras būdas praskaidrinti niūrius ir ilgus rudens vakarus, pasilinksminti, atitrūkti nuo darbų.
Taigi, galime konstatuoti, kad visi minėti tikslai pasiekti: Helovinas mokykloje buvo įspūdingas, ryškus, stulbinantis ir… bauginantis. O tai reiškia, kad, ko gero, nė vienas po mirties nenorėtume patekti į pragarą. Kitaip sakant, esame paraginti atidžiau apgalvoti kiekvieną savo poelgį, kad galų gale kelias tiesiu taikymu būtent ten ir nenuvestų. Nes keliaujant tamsos labirintais nugara ne juokais bėgiojo šiurpuliukai. Visi tie šikšnosparniai… Tie garsai… Tos žvakės… Gal ir gerai, kad tokia šventė būna tik kartą metuose. Tiesa, be viso kito, šventė buvo dar ir „skani“ – mat mokytojams teko paskanauti tokių patiekalų, kokių nerasi jokio restorano meniu. Bet verčiau pasižvalgykime po nuotraukose sustabdytas akimirkas – jos byloja iškalbingiau nei bet koks parašytas žodis…
Taip pat sveikinimai 18k grupės moksleivėms – jų moliūgas, pasirengęs švęsti Heloviną, buvo pripažintas linksmiausiu. Ir ačiū mokytojoms Oksanai Degutytei, Annai Novikovai-Čičirkienei, socialinei pedagogei L. Valauskienei bei visiems, prikišusiems savo nagučius prie šio šiurpoko, bet įspūdingo renginio.
