15 Sau | … Ir vėl žvakelės languose…
„Tai buvo tikrai ypatinga naktis, tai buvo nerimo ir vilties, tai buvo siaubo ir laisvės naktis. Prieš 29-erius metus desantininkų batai trypė Lietuvos žemę, televizijos bokšto prieigas, Spaudos rūmų koridorius, bet LRT darbuotojai, žurnalistai, čia stovėję žmonės nepasidavė – jie gynė ta, kas yra labai svarbu demokratinei valstybei – jie gynė žodžio laisvę, jie liko ištikimi Lietuvos žmonėms, visuomenei…“ Tai – ne legenda. Ir ne pasaka. Tačiau daugelis esame jaunesni nei mūsų tėvų, senelių ir vyresniųjų brolių iškovota laisvė. Tačiau privalome žinoti ir suprasti, kokia yra tos laisvės kaina. Todėl kaip ir visa Lietuva, Sausio 13-ąją segime melsvas neužmirštuoles, su pagarba prisimename žuvusius kovotojus – o juk dauguma jų buvo tokie patys jauni, kaip mes, bet, deja, mūsų laisvė yra iškovota jaunų jų gyvybių kaina. Nepamirškime tos siaubo kupinos nakties. Ir vilkimės, kad už savo laisvę daugiau niekada nereikės kovoti – būkime jos verti!
Šilutės profesinio mokymo centro abiejuose skyriuose Sausio 13-ąją languose degė pagarbos ir atminimo žvakelės, pertraukų metu skambėjo patriotiška muzika, o po pamokų Paslaugų ir turizmo skyriuje buvo surengta popietė, kurios metu istorijos mokytoja Ramutė Jagintavičienė pademonstravo skaidres, vaizdžiai iliustruojančias tikrąją iškovotos laisvės kainą ir siaubą, kurį išgyveno Lietuvos žmonės, pasiryžę nusikratyti pavergtos tautos jungą.
Ką gi,- gyvenimas bėga į priekį. O Vinstonas Čerčilis paliko mums brandos kupiną frazę: „Patys svarbiausi dalykai yra paprasti, dažniausiai apibūdinami vienu žodžiu: laisvė, teisingumas, garbė, pareiga, viltis, gailestingumas”.
Tad besimėgaudami savo laisve ir begalinėmis teisėmis nepamirškime, jog mūsų teisės ir laisvė baigiasi ten, kur pažeidžiama kito asmens teisė į laisvę.
