18 Rgp | Mokyklą aplankė Miki Saito – viešnia iš tolimosios Japonijos
Šią vasarą mūsų centre apsilankė mokytoja Miki Saito iš Japonijos, Nagojos miesto. Būdama pedagogė, Miki domėjosi Lietuvos švietimo sistema, vaikų ir jaunimo požiūriu į karjerą ir karjeros planavimu, edukacine aplinka, saugumu, mokymo ir mokymosi sąlygomis bei kitais kiekvienai šaliai svarbiais dalykais, kadangi būtent mokykloje formuojasi asmenybės, nuo kurių jau artimiausią dešimtmetį priklausys visos šalies ateitis.
Miki Saito yra pradinių klasių mokytoja. Baigę universitetą japonai dar turi įgyvendinti 70-ties laiptelių programą, kurios metu įgyjama patirtis, leidžianti dirbti savarankiškai. Šiuo metu Miki turi įveikusi tris laiptelius, kuriuos gavo už metų studijas Australijoje.
Japonams labai svarbus mokslas- apie 90% jaunų žmonių baigia universitetus.
Pasak Miki, prieš keturis metus Japonijoje dar buvo labai gilios tradicijos ir taisyklės, mokiniai klausydavo mokytojų, tačiau technologijų dėka viskas pradėjo keistis. Dėl šios priežasties keičiasi net mokslų kryptys, tad šiuo metu mokytojams Japonijoje svarbu žinoti, kas mokiniams svarbu, todėl daug dėmesio skiriama vaiko savarankiškumo ugdymui, paisoma jo nuomonės, siekiama, kad mokiniai užduotų klausimus, o ne aklai vykdytų nusistovėjusias taisykles. Todėl mokomajame procese yra daug praktinių dalykų, mokytojai ne užduoda, bet laukia iš mokinių klausimų, nori, kad mokiniai patys spręstų, išsiaiškintų problemą bei patys pasiektų norimą rezultatą. Labai svarbu, kad mokiniai suprastų, jog jie gali klysti, nors anksčiau to nebuvo, viskas buvo atliekama pagal instrukciją, kad nebūtų klaidų. Toks ugdymo modelis pradedamas nuo mažiausių klasių, ir šiais metais pagal naują metodiką pradinę mokyklą baigė pirmieji ketvirtokai.
Japonijoje mokytojai dirba nuo 8.00 iki 20.00 val., neturi pertraukų, valgo kartu su mokiniais. Be kita ko, pradinėse klasėse yra po 35 mokinius klasėje. Pamokos vyksta iki 14 arba 15 val., na o kadangi Japonijos mokyklose patalpas valančio personalo nėra, moksleiviai po pietų patys plauna grindis, valo stalus, ir tai jie daro iki 18 metų.
Japonams vėlavimas nesuprantamas, jie tiesiog nevėluoja, o jei tai atsitinka, jie pirmiausia rašo atsiprašymą, o vėliau pasiaiškinimą. Mokytojai vienoje vietoje neužsisėdi, yra nuolatinė rotacija, ir tai inicijuoja pati įstaiga.
Tikriausiai, net nekyla abejonių, kad Lietuvos ir Japonijos ugdymo sistemos ir metodai skiriasi. Sunku įsivaizduoti, kad mūsų mokyklos mokiniai patys po pamokų klasėse ir koridoriuose plautų grindis, nevėluotų į pamokas… Vis dėlto Miki liko sužavėta mūsų mokykla, džiaugėsi, kad galėjo pasivaikščioti po ją, nes Japonijoje, net ir pati būdama mokyklos mokytoja, ji negalėtų įsivesti į patalpas jokio svetimo asmens. Ir čia pats savaime kyla klausimas – kuri lankymosi mokykloje tvarka yra geresnė…
Dėkojame mokyklos bičiulei Gretai už šio šilto apsilankymo suorganizavimą. Džiaugiamės turėję galimybę atverti savo mokyklos duris viešniai iš Japonijos.