10 Geg | Kelionė skaudžios atminties takais
Artėjant vilties ir gedulo dienai, išvyką į Macikų mirties namus organizavo ir mokinius lydėjo istorijos mokytojos Ramutė Jagintavičienė, Gaiva Būdvytienė, socialinė darbuotoja Asta Ulevičienė ir psichologė Ugnė Būdvytytė.
Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos, istorinės atminties objektas, vienintelė vieta Lietuvoje, kur persipynė abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūrų veiklos. Toje pačioje vietoje 15 metų veikė dviejų totalitarinių režimų įkurti lageriai. 1939-1955 metais Macikuose buvo įkurti nacistiniai Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir sovietiniai GULAG’o lageriai. Sovietai šalia karo belaisvių lageryje kalino sistemai vienaip ar kitaip neįtikusius žmones. Čia buvo kalinamos ir moterys bei jų lageryje gimę vaikai, kuriems buvo įsteigtas net atskiras barakas. Tai buvo vienas didžiausių lagerių okupuotoje Lietuvoje. Jo teritorija apėmė 5 ha. Vienu metu čia galėjo būti kalinama apie 3000 žmonių. Skirtingais laikotarpiais, be lietuvių, Macikų lageryje buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai.
Macikų kaime tebestovi pastatas, menantis skaudžius Lietuvai įvykius. Į Macikų lagerio karcerį žmonės įleidžiami iš anksto susitarus. Prie karcerio mus pasitiko Šilutės kraštotyros muziejaus istorikas Ignas Giniotis. Įėjus į karcerio vidų nuo sienų žvelgė diktatoriai Hitleris, Leninas ir Stalinas, išvydome niūrias ankštas kameras, kuriose buvo kalinama ir kankinama daugybė žmonių. Pajutome šaltį, karcerio kvapą ir slogią nuotaiką. Muziejaus darbuotojas pristatė karcerio ekspoziciją. Mokinius sujaudino liūdnos lagerio kalinių istorijos ir jų likimai.
Aplankėme netoliese esančias lagerio aukų senąsias kapinaites ir toliau esančias naująsias, kuriose buvo perlaidoti Armalėnuose rasti lagerio kalinių palaikai.
Macikų lageris yra tragiškiausios XX a. vidurio Lietuvos istorijos atspindys, kuris byloja apie pačius brutaliausius nacių ir sovietų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui.
Grįždami aplankėme Macikų dvarą, kuriame gyveno garsus rašytojas H. Zudermanas. Apie išlikusių dvaro pastatų ir Macikų gyvenvietės istoriją papasakojo Ramutė Jagintavičienė, kuri gyvena čia nuo vaikystės.
Dėkojame Šilutės kraštotyros muziejaus direktorei Indrei Skablauskaitei už galimybę geriau pažinti Šilutės krašto istoriją.
