22 Geg | Mokykloje buvo vykdomas projektas „Pažinkime savo krašto vietovardžius”
„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai“, – rašė kalbininkas Kazimieras Būga, šiais žodžiais pabrėždamas vietovardžių reikšmę tiek kalbos mokslui, tiek mūsų istorijai, etninei kultūrai.
Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, Seimo nutarimu 2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais. Norėdami, kad jaunimas kuo daugiau sužinotų apie vietovardžių svarbą, jų kilmę ir reikšmę gegužės 9 – 21 dienomis mokykloje šešių mokytojų komanda (bibliotekos vedėja, istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos mokytojai) organizavome projektą „Pažinkime savo krašto vietovardžius“. Bibliotekoje buvo parengta spaudinių paroda „Šilutės krašto ir aplinkinių kaimų senieji vietovardžiai“, vyko konkursas 11 klasių mokiniams „ Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas“. Moksleivių grupės, (padedant mokytojams) paruošė ir pristatė informacinius stendus apie Šilutės ir Pagėgių krašto vietoves: Katyčius, Pagėgius, Ž. Naumiestį, Vilkyškius, Degučius, Panemunę.
Paskutinis projekto etapas – pažintinė kelionė Šilutė – Rambynas. Pravažiuodami kaimus, gyvenvietes aptarėme jų pavadinimų kilmę, įžymiausias vietas, įvykius, žmones. Pagėgiuose apsilankėme Pasienio rinktinėje. Apie pasieniečio profesiją, Pagėgių pasienio rinktinės istoriją išsamiai papasakojo viešųjų ryšių specialistė Asta Šimkuvienė. Apsilankėme rinktinės muziejuje, kuriame gausu įvairiausių eksponatų: apie rinktinės istoriją, gabentą kontrabandą, priemones, įžymųjį pasienietį vokiečių aviganį Ramzį ir t.t.
Nuvykę į Bardėnų užkardą pamatėme, kaip dirba šiandieniniai pasieniečiai, kokia pasienio stebėjimo įranga, transportas, ginklai. Vaikinams čia buvo labai įdomu.
Ant Rambyno kalno mūsų jau laukė gidė Giedrė Skipitienė, kuri labai vaizdžiai ir išsamiai papasakojo apie šios Mažosios Lietuvos vietos istoriją, legendas, įžymius žmones. Aplankėme Bitėnų kapinaites, uždegėme žvakeles ant Vydūno ir M. Jankaus kapų, sužinojome įdomių jų gyvenimo istorijų. Aplankėme Gandrų koloniją, apie kurią mūsų gidė irgi turėjo daug ką papasakoti.
Smagi buvo kelionė. Smagu važinėti po savo kraštą ir jį pažinti, pamatyti klestinčius ir nykstančius kaimus, sutikti nuoširdžius žmones, kurie stengiasi, kad visi suprastų tautos kultūros svarbą ir ją puoselėtų.
