Tiltai tarp meno, žmonių ir vietos

Mūsų mokykla jau antrus metus iš eilės yra menų ir istorijų festivalio „Mykolo tiltai“ partneris – ir ši draugystė vis labiau primena ne formalų bendradarbiavimą, o gyvą, kūrybišką nuotykį.

Festivalio metu į Žemaičių Naumiestį atvykstantys menininkai ne tik kuria, bet ir trumpam tampa vietos kasdienybės dalimi – apsistoja Žuvininkystės centro bendrabutyje. O tada prasideda smalsumas. Šiemet svečiai turėjo progą praverti duris į žuvininkystę, pamatyti žuvies auginimo, priežiūros ir dorojimo užkulisius – tas „virtuvės paslaptis“, kurios paprastai lieka už kadro. Žinoma, be tikros žuvienės kieme neišsiversta – ji tapo jaukiu bendrystės akcentu tarp atvykusių menininkų, vietos gyventojų bei centro darbuotojų.

Pirmąjį vasaros savaitgalį Žemaičių Naumiestis virto gyva tapybos studija po atviru dangumi – čia šurmuliavo menininkės Kunigundos Dineikaitės studijos „Baltas kubas“ kūrėjos. Jos į miestelį žvelgė ne kaip turistės, o kaip tyrinėtojos – iš natūros tapė įsimintinus, savitus jo vaizdus, kurie vėliau virto spalvotomis istorijomis ant drobių.

O gražiausia istorija, regis, vyksta toliau – bendraujant su centro direktore Vilma Grigoniene gimė idėja, kad bendrabutis gali būti ne tik gyvenamoji vieta, bet ir meno erdvė. Taip prasidėjo jo „atgimimas“ – sienas jau papuošė keturi studijos „Baltas kubas“ moterų sukurti darbai.

Tai daugiau nei partnerystė – tai nuolatinis mainų judėjimas tarp žmonių, vietos ir meno. Ir ši bendrystė toliau auga, spalvėja ir kuria grožį ten, kur jo kartais visai nesitikėtum.